Gandro lizdas

Mykolas Sluckis, “Vai tai dūda”, Vilnius 1972

CIKU - CIKU!

Žila ir šerkšnota, sunkiai alkūnėmis užgulusi, spaudžia visus žiema. užsimaukšlinę storas sniego kepures, liūdni kniūbso stogai. Nusvirusios medžių šakos, pikto vėjo linguojamos, brauko kietą, neįlaužiamą ledo plutą.

Speigas, brrr! Kas gyvas prie ugnelės glaudžiasi, o atsidūręs plyname lauke ar užpustytame miške, kalena dantimis. Iš šalčio, o dar labiau - iš baimės.

Tai ilga žiauri žiema! Rodos, amžinai baltuos, mėlynuos ir rausvuos sniegai… Rodos, nebebus nei pavasario, nei vasaros…

Ir tada, kai jau vos beiškenti, kai melsvas dūmelis vos vos prasimuša pro nesibaigiančią sniego griūtį, atbunda nedidukas paukštelis.

- Ciku - ciku! - užgieda. - Ciku - ciku!

Valandėlę nuščiūva laukai ir miškas, kiškių išpėdintos pakrūmės.

- Ciku - ciku! - suskamba vis garsiau. - Ciku - ciku!

Suklūsta visi žiemos prispaustieji: medžiai, žvėrys ir paukščiai. Ir labai nustemba, atpažinę kuoduotojo vyturio - mažo kuklaus paukštelio - balsą.

Pastato ausis kailiniuota gauruota žiema, tarp pusnių drybsanti. Kas čia drįsta triukšmauti? Iš pogulio ją kelti?

- Ciku - ciku! - nepaliauja garsintis paukštelis. Lyg kažkas kietu daiktu kitą kietą daiktą brūžintų.

- Ei, kas čia toks? - nusimaukšlina sunkią kepurę žiema, pasikelia ant alkūnių, bet ramybės drumstėjo neįžvelgia. Kas čia, po šimts?

Tada iš už niūraus debesio kyšteli saulė. Ji taip pat sustirusi ir nublyškusi, bet jau šypsosi.

- Tik dabar išsimiegojai? Pjūklą tau galanda, pjaus žiemą!

Nusigąsta žiema, iš baltų kailinių išsineria - mat, prišalę buvo - ir puola šiaurės link. Beskubėdama suklumpa, išbarsto iš prijuostės sniegus. Pasūkuriavusi, pagąsdinusi visus, paknopstom išbėga. Juk baisusis padaras vejasi ir nesiliauja pjūklą galandęs:

- Ciku - ciku! Ciku - ciku!

Netrukus vien purvini lopai iš storų žiemos kailinių belieka. Ima čiurlentilatakai ir upeliai, atsimerkia ežerai ir marios. Paukščių pulkai ulbauja suokia per žiemą pailsėjusiais balsais.

O kuoduotasis vyturys?

Jo nenesigirdi. Juk neperrėks silpnas balselis galingo choro!

Tačiau nenusiminkime. Kai vėl žiema visus prispaus, jis pirmas pagaląs snapelį.

- Ciku - ciku! - išgirsime. - Ciku - ciku!

Patiko (0)